Iš ko daromas natūralus kremas?

Natūralų kremą sudaro du pagrindiniai  komponentai: tai hidrolatas ir natūralus nerafinuotas aliejus. Hidrolatai- tai natūralūs gėlių, žolių ir iš kitų augalinių žaliavų distiliacijos metu gauti vandenys, kuriuose yra ištirpęs nedidelis kiekis eterinio aliejaus (mat hidrolatai gaunami gaminant eterinius aliejus distiliacijos proceso metu, kaip šalutinis produktas). Šie gėlių vandenys yra švelnaus poveikio, nors dažnai jie turi visas savybes, būdingas eteriniam aliejui ir yra tonizuojantys, dezinfekuojantys, priešuždegiminiai, tačiau šios savybės yra gerokai silpnesnės nei eterinio aliejaus, tad gryną hidrolatą drąsiai galima naudoti kaip veido toniką, maišyti į kaukes, kremus, dėti kompresus (yra hidrolatų net labai tinkamų akių sričiai). Hidrolatui būdingas silpnas kvapas, dažnai panašus į eterinio aliejaus kvapą (na kad ir rožių hidrolatas kvepia rožėm, arbatmedžio - aštroko kvapo, bet arbatmedį užuostum, bet va levandų hidrolatas man kvepia įdomiai, lyg medžio, lyg levandos tonai - ne gėlytėm  ).

Aliejų ir hidrolatą darant kremą sujungia vaškas. Galima naudoti bičių vašką-gaunasi skalsus, riebokas kremas. Galima naudoti emulsinius vaškus (jų yra įvairių rūšių, dauguma yra augalinės kilmės). Man patinka iš kviečių šiaudų išgautas emulsinis vaškas, nes jo pagalba galima padaryti ir lengvą pienelį odai, ir tirštą kremą, kuris odą apgaubia lyg kokonas.

Vaškas atlieka emulsiklio funkciją dėka unikalios savo struktūros. Viena vaško molekulės dalis “čiumpa” aliejaus molekulę, o kita - vandens, dėl to šie du tarpusavyje nesimaišantys skysčiai (aliejus ir vandeninė dalis) susijungia ir virsta emulsija, arba, kitaip tariant, kremu.

Jeigu dar paprasčiau - visi esame ragave majonezo  Daugelis žino, kad majonezas gaminamas iš aliejaus, garstyčių ir acto. Į šį mišinuką yra įmaišomas kiaušinio trynys, kurio sudėtyje yra lecitino - natūralaus emulsiklio. Lieka išplakt - ir štai, turime valgomą kremą 

Likusi svarbioji kremo dalis - aliejai. Svarbu kremo gaminime naudoti nerafinuotus, šalto spaudimo, aukščiausios kokybės aliejus. Ne mažiau svarbu mokėti parinkti, kokį aliejų dėsime į kremą. Dabar yra daug galimybių naudoti įvairiausius aliejus: migdolų, makadamijų, abrikosų kauliukų, lazdyno riešutų, sezamų, linų sėmenų, kokosų, alyvuogių, avokadų, puiklapiu/tamanų, aviečių sėklų, kviečių gemalų, erškėtuogių, vynuogių kauliukų, simondsijų/jojobos, argano, nakvišų, sviestmedžio bei kakavos sviestus ir t.t ir t.t

Žinoma, neužtenka įpilti egzotiškai skambančio aliejaus į gaminamą kremą- reikia jį priderinti ir parinkti pagal odos tipą, nes vieni puikiai tinka riebiai odai, kiti gali net sausinti! (kad ir kaip keistai skamba, bet įsitikinau pati ), treti yra tiesiog prisisunkę antioksidantų ir yra nepamainomi brandžios odos priežiūroje. Taip pat dalis aliejų yra lengvi, greitai susigeriantys, o dalis - “sunkūs”, susigeriantys lėtai, ilgiau išliekantys odoje.

Natūralių medžiagų derinime svarbų vaidmenį vaidina ir sinergijos paisymas. Svarbu parinkti medžiagas taip, kad jos papildytų viena kitos naudingąsias savybes ir sustiprintų poveikį. Tas pats galioja ir eterinių aliejų naudojime. Svarbu ne tik parinkti tam tikram odos tipui tinkančius eterinius aliejus, bet ir žinoti, kokie eteriniai aliejai veiks sinergiškai.