Sviestmedis pasižymi unikalia savybe sugerti drėgmę, todėl naudojant sviestmedį galime pasidaryti neblogą kremuką, vien hidrolatą įplakdami į minkštą sviestmedžio masę. Del šios unikalios savybės sviestmedis itin gelbėja slogos iškamuotas nosytes- pakanka patepti nosies landas ir užgulimas apmalšta, o sudirgusi gleivinė atsigauna.
Šįsyk pritaikysiu jį, kad tiktų vaikams.
Receptas ~120ml:
48 g sviestmedžio sviesto
4,4 g simondsijų aliejaus
3,2 g nakvišų aliejaus
2 g makadamijų aliejaus
40 g išvirinto ir dar šilto distiliuoto vandens (arba levandų, rugiagėlių, čampakų, ramunėlių hidrolato)
0,5 g sauso alavijo ekstrakto
6 l. vit.E
3 ml (78 lašai) vit.B5 (pantenolio)
14 l. ekokonservanto (INCI: benzyl alcohol, dehydroacetic acid, aqua)
0,5 g alantojino
10 l. ramunėlių ar levandų ea.
sviestmedžio sviestą ištrinti su skystais aliejais (tam reikalui puikiai pasitarnauja grūstuvėlė prieskoniams trinti). Ištrinti reikia iki kiek įmanoma labiau vienalytės struktūros, tuomet sulašinti vit.E, eterinius aliejus. Hidrolatą ar distiliuotą vandenį vos pašildyti, kad alavijo sausasis ekstraktas ištirptų, tuomet suberti alantojino miltelius, sulašinti pantenolį, ekokonservantą.
Principas toks: į aliejus sulašiname priedus, kurie tirpsta riebaluose, o į vandenį-vandenyje tirpius ir tą darome iškart, nes kremas nebus kaitinamas.
Na ir dabar sunkioji dalis. Į sviestmedžio-aliejų košę įvarvinam šlakelį vandens ir instensyviai maišome. Tuomet dar įpilame-maišome, vėl truputį ir vėl maišome. Taip po truputuką pilant man išeina įmaišyti net iki 50% vandeninės dalies į sviestmedžio piure, bet jau piure būna persisunkęs, toks "varvantis", todėl geriausia yra stebėti kremą ir nebepilti hidrolato/vandenuko, kai jau kremukas pradeda rasoti, atšoka nuo indo sienelių, tarsi ima vyniotis į atskirą kamuoliuką.
Dabar TOBULĄJĮ perkeliame į išsterilintą induką ir nepamirštame kremuką imti mentele.
Super. Reik dabar tik prisiruoš
AtsakytiPanaikintiti tam visam gaminimui :)